2026 m. „Reuters“ žurnalistikos tyrimų institutas savo ataskaitoje paskelbė, jog socialiniai tinklai ir vaizdo platformos pradėjo lenkti kitus naujienų šaltinius ir tapo plačiausiai naudojamu naujienų šaltiniu pasaulyje.
Tokią išvada buvo padaryta po to, kai „YouGov“ atliktoje internetinėje apklausoje, kurioje dalyvavo 100 tūkst. gyventojų iš 48 pasaulio šalių, rezultatai parodė, jog 54 proc. respondentų savaitę iki apklausos naujienas sužinojo iš socialinių tinklų ar vaizdo platformų.
Negana to, šis skaičius dar labiau išaugo iki 56 proc., jei yra įtraukiami dirbtinio intelekto pokalbių robotai. Tuo metu 52 proc. respondentų savo šaltiniais nurodė televizijos naujienas, 51 proc. – laikraščių programėles ar svetaines, o 21 proc. – radiją.
Tiesa, nors šiame tyrime respondentų iš Lietuvos nebuvo, Kultūros ministerijos Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas rodo, kad socialiniais tinklais Lietuvoje naudojasi net 79 proc. gyventojų ir yra antras svarbiausias informacijos šaltinis (pirmą vietą užima internetas).
Pasakė, kokius pavojus gali kelti socialiniai tinklai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius sako, jog visuomenės perėjimas iš tradicinės medijos į socialinius tinklus yra natūralus medijų evoliucijos etapas. Ekspertas pabrėžia, kad pastaraisiais metais auga ir vaizdo turinio naudojimas įvairiose platformose.
N. Maliukevičiaus teigimu, populiariausias socialinis tinklas informacijai ir žinioms gauti Lietuvoje išlieka „Facebook“. Toliau seka „Instagram“, „TikTok“ bei „Telegram“ socialiniai tinklai.
„Pagrindinis skirtumas, kuo skiriasi šios naujos medijos nuo tradicinių medijų, kad jose nėra redakcijos, nėra redakcinės funkcijos, kurią portaluose, televizijoje ar spaudoje atlieka visas kolektyvas profesionalių žurnalistų, kurie, idealiai, yra baigę mokslus, turi praktikos ir savo veikloje remiasi tam tikrais profesinės etikos standartais“, – sako N. Maliukevičius.
Tuo metu socialinėse medijose atsakomybė tikrinti faktus, pasak N. Maliukevičiaus, tenka patiems vartotojams bei dalinai socialinių tinklų platformoms. Todėl tai sukuria terpę socialiniuose tinkluose skleisti įvairias melagienas ar gąsdinimus.
„Šiuo atveju atsakomybė yra apribota nebent teisinės aplinkos. Tai reiškia, kad negali būti smurto propagandos, raginimų ką nors žudyti, smurtauti. Viskas susiveda į labai plačius teisinius rėmus“, – sako propagandos ekspertas.
Žalą kelia ir žmonių tingėjimas tikrinti informaciją
Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas sako taip pat pastebintis, kad Lietuvoje dalis gyventojų socialinius tinklus renkasi kaip pagrindinę priemonę informacijai gauti.
Visgi komunikacijos ekspertas pažymi, jog tai siunčia ir tam tikrą pavojaus signalą.
„Tai yra pavojaus signalas, nes socialinis gyvenimas neatsiejamas nuo tam tikrų gebėjimų, įgūdžių, kuriuos mes, kaip tam tikros bendruomenės nariai privalome turėti, lavinti ir ugdyti. Vienas iš tokių gebėjimų yra pasirūpinti, kad informacija, kuri atkeliauja į mūsų galvą, būtų patikima ir patikrinta“, – pažymi komunikacijos ekspertas.
Visgi pašnekovas sako, jog dabar dalis visuomenės paprasčiausiai tingi patikrinti, ar informacija yra patikima, o socialiniai tinklai pradeda perimti „įvykio perpasakotojo“ vaidmenį, kai informacija yra perduodama ne iš pirminių šaltinių.
„Technologijos mums leidžia ieškoti informacijos kur norime, o mes, turėdami tokią galimybę, tarsi savo noru atsisakome tai daryti ir perleidžiame tą patį informacijos supakavimą, paieškojimą, pateikimą, visiškai, kartais netgi niekaip, atsakomybės neturintiems žmonėms“, – akcentuoja L. Kontrimas.
Tiesa, L. Kontrimas pripažįsta, kad socialiniuose tinkluose gyventojai gali rasti ir naudingos bei išmintingos informacijos, tačiau kiekvieną dieną vartojama informacija socialiniuose tinkluose, komunikacijos eksperto teigimu, remiasi trumpomis žinutėmis, skambiomis antraštėmis bei iliustracijomis.
„Tai atliepia daugybės žmonių nenorą rūpintis, kiek ta informacija yra teisinga, patikima, reikalinga. Jie tiesiog gyvena sraute“, – sako L. Kontrimas.
Be to, pasak komunikacijos eksperto, neigiamos įtakos turi ir tai, kad dalis žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų savo darbo prioritetu nebelaiko naujienų paskelbimo ar informacijos tikrinimo bei fokusuojasi į pramoginį turinį.
Kas turėtų prisiimti atsakomybę už informacijos skaidrumą socialiniuose tinkluose?
Kalbant apie tai, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl informacijos tikslumo socialiniuose tinkluose, N. Maliukevičius pabrėžia, jog, jo nuomone, nereikėtų užgožti principinės žmogaus teisės į laisvą žodį, jei žmogus socialinėje erdvėje nepažeidžia kertinių ir principinių teisinių ribų.
Kita vertus, propagandos eksperto teigimu, dėmesį reikėtų atkreipti į socialinių tinklų platformos ir jų algoritmus.
„Čia ir yra didžioji problema, nes būtent toks iššaukiantis, kraštutinis, labai emocionalus turinys vėliau yra tikslingai ištiražuojamas algoritmų. Ir būtent šiuolaikiniai algoritmai monetizuoja visą emocinę informaciją. Iš to praktiškai ir uždirba didžiosios platformos. Tai tikriausiai turime kalbėti apie algoritmų skaidrumą ir moderavimą“, – dalinosi N. Maliukevičius.
Tuo metu L. Kontrimas sako, jog kartais socialiniuose tinkluose skleidžiamą gandų lygio informaciją jis pastebi tarp išsimokslinusių asmenų.
Todėl, komunikacijos eksperto nuomone, nors tam tikrą atsakomybę už savo informacinę higieną turėtų prisiimti ir pats žmogus, komunikacijos ekspertas tikina, jog visų pirma atsakomybė turėtų nugulti ant pačių informacijos skleidėjų pečių.
„Nepagrįsta niekuo, emociniu, dažnai piktu arba pašiepiančiu tonu kieno nors atžvilgiu paskleidžiama žinutė, be turinio, bet kupina tendencingo ir kryptingo nuomonės formavimo, manau, turėtų būti atpažįstama, ją žmonės turėtų mokėti nugesinti, o tie, kas tai skelbia, turėtų būti kaip nors sugėdinti“, – sako L. Kontrimas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
